dignitorius

Dignatorius [lenk. dygnitarz < lot. dignitas — orumas]:

1. Vergovinėse ir feodalinėse valstybėse — rango valstybės pareigūnas;

2. Aukštas pareigūnas, valstybės, bažnyčios ar organizacijos atstovas, turintis svarbią pareigybę ir socialinį prestižą.

Pavyzdžiai:
1. Valstybiniame vizite dalyvavo užsienio šalies dignitarai – ministrai ir ambasadoriai.
2. Bažnyčios dignitarai (pvz., vyskupai) susirinko sinode aptarti svarbių klausimų.

Įrašas
Paaiškinimas	Dignatorius [lenk. dygnitarz < lot. dignitas — orumas]: 1. Vergovinėse ir feodalinėse valstybėse — rango valstybės pareigūnas; 2. Aukštas pareigūnas, valstybės, bažnyčios ar organizacijos atstovas, turintis svarbią pareigybę ir socialinį prestižą. Pavyzdžiai: 1. Valstybiniame vizite dalyvavo užsienio šalies dignitarai – ministrai ir ambasadoriai. 2. Bažnyčios dignitarai (pvz., vyskupai) susirinko sinode aptarti svarbių klausimų.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.