x
dignitorius [lenk. dygnitarz < lot. dignitas — orumas]:
1. vergovinėse ir feodalinėse valstybėse — rango valstybės pareigūnas;
2. aukštas pareigas einantis ar aukštą titulą turintis katalikų bažnyčios asmuo, pvz.: vyskupas, kardinolas.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.