„Didaskalijos“ – tai scenos ar ekrano instrukcijos, skirtos aktoriams, režisieriams ar kitiems teatro/kino kūrėjams. Paprastai apima veikėjų judesius, intonacijas, dekoracijas, garso ar šviesos efektus ir kitus nekalbinius spektaklio/filmo elementus.
Trumpai:
Tai autoriaus nurodymai pjesės/filmo tekste, kurie nėra veikėjų replikos, bet nurodo, kaip turėtų atrodyti ar vykti veiksmas.
Pavyzdžiai:
1. Teatre:
Pjesėje parašyta:
„(Jonas atsisuka į langą ir ilgai tyli).“
Šis tekstas skliausteliuose yra didaskalija – jis aiškina, ką veikėjas turi daryti, bet tai nėra jo sakoma replika.
2. Filme/scenarijuje:
„(Nakties metas. Lija. Gatvė tuščia. Elena lėtai eina per šlapia grindinį).“
Čia didaskalijos apibūdina vietą, laiką, atmosferą ir veikėjo veiksmus.
3. Papildomas pavyzdys:
„(garsiai juokiasi, bet ašaros tekėjo iš akių).“
Tai nurodo, kaip aktorius turėtų atlikti sceną – perteikti sudėtingą emociją.
Svarbu: Didaskalijos skiriamos skliausteliuose arba kursyvu, kad nesimaišytų su dialogu. Jos yra esminė dramaturgijos ir scenarijų dalis, leidžianti vizualizuoti autoriaus sumanymą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.