delabializacija

Delabializacija – tai fonetinis reiškinys, kai lūpinė (labializuota) priebalsė arba balsė netenka lūpų apvalinimo (delabializuojasi). Kitaip tariant, garsas virsta nelūpiniu atitikmeniu.

Trumpai: lūpų apvalinimo praradimas garsui.

Pavyzdžiai:

1. Baltų kalbose:
Pvz., lietuvių kalboje senovės baltų \w- (lūpinis) virto v- (dantiniais lūpiniais):
\wilkas → vilkas („vilkas“).

2. Slavų kalbose:
Pvz., rusių kalboje kirčiuotas o (kuris kilo iš senesnio lūpinio balsio) neturi lūpų apvalinimo, palyginti su pvz., lietuvių uo (kuris išlaikė lūpų apvalinimą):
ruošti (lt.) – ростить [rastit’] (rus., „auginti“).

3. Germanų kalbose:
Pvz., vokiečių kalboje senovės germanų u tam tikrose padėtyse neteko lūpų apvalinimo:
fullaz (protogerm.) → voll (vok., „pilnas“), bet anglų full išlaikė lūpinį balsį.

Svarbu: Delabializacija dažnai vyksta kalbų raidose dėl garsų sąveikos ar pozicinių pokyčių.

• Gairės: Lingvistikos terminai

Įrašas
Paaiškinimas	Delabializacija – tai fonetinis reiškinys, kai lūpinė (labializuota) priebalsė arba balsė netenka lūpų apvalinimo (delabializuojasi). Kitaip tariant, garsas virsta nelūpiniu atitikmeniu. Trumpai: lūpų apvalinimo praradimas garsui. Pavyzdžiai: 1. Baltų kalbose: Pvz., lietuvių kalboje senovės baltų \w- (lūpinis) virto v- (dantiniais lūpiniais): \wilkas → vilkas („vilkas“). 2. Slavų kalbose: Pvz., rusių kalboje kirčiuotas o (kuris kilo iš senesnio lūpinio balsio) neturi lūpų apvalinimo, palyginti su pvz., lietuvių uo (kuris išlaikė lūpų apvalinimą): ruošti (lt.) – ростить [rastit’] (rus., „auginti“). 3. Germanų kalbose: Pvz., vokiečių kalboje senovės germanų u tam tikrose padėtyse neteko lūpų apvalinimo: fullaz (protogerm.) → voll (vok., „pilnas“), bet anglų full išlaikė lūpinį balsį. Svarbu: Delabializacija dažnai vyksta kalbų raidose dėl garsų sąveikos ar pozicinių pokyčių.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.