Dekalogas (iš graikų kalbos: deka – „dešimt“, logos – „žodis, įsakymas“) reiškia dešimt Dievo įsakymų, kurie, remiantis Biblija (Išėjimo knyga 20:2–17, Pakartoto Įstatymo 5:6–21), buvo perduoti pranašui Mozei ant Sinajaus kalno. Dekalogas yra pagrindinis krikščionių, judaizmo ir kitų Abraomo religijų etikos pamatas.
Trumpai tariant: Tai dešimt pagrindinių religinių ir moralinių taisyklių, reguliuojančių santykius su Dievu ir žmonėmis.
Pavyzdžiai vartojimo:
1. Religiniame kontekste:
„Katalikų katekizme detaliai aiškinamas Dekalogo reikšmė kasdieniame gyvenime.“
2. Perkeltine prasme (kaip etikos simbolis):
„Žurnalistų dekalogas primena apie profesionalios etikos principus, tokius kaip tiesos ir objektyvumo laikymasis.“
„Įmonės vadovas sukūrė savo verslo dekalogą, kuriame išdėstė pagrindines vertybes darbuotojams.“
Trumpas Dekalogo turinys (pagal krikščionių tradiciją):
1. Tikėk vienu Dievu.
2. Nesakyk Dievo vardo be reikalo.
3. Švęsk sekmadienį (šventą dieną).
4. Gerbi tėvus.
5. Nežudyk.
6. Nesvetimauk.
7. Pavogsi.
8. Nekalbi melagingo liudijimo.
9. Nepavydėk kito žmogaus sutuoktinio.
10. Nepavydėk kito turto.
Pastaba: Skirtingose konfesijose (pvz., katalikų, protestantų, stačiatikių) įsakymų skirstymas ir interpretacijos gali šiek tiek skirtis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.