"Ci" – tai įvardžio "tas" arba įvardžio "jis/jis (be asmens)" lietuvių kalbos kilmininko linksnis (vienaskaitoje).
Trumpai:
Nurodo priklausymą arba nurodymą į kažką, dažniausiai vartojamas su daiktavardžiais, kurie jau buvo minėti arba yra kontekste žinomi.
Pavyzdžiai:
1. Priklausymas:
- Aš perskaičiau jos knygą. → Aš perskaičiau tos knygą.
(Čia "ci" pakeičia "jos", nurodant, kad knyga priklauso jai.)
2. Nurodymas į kontekstą:
- Ar matei tą filmą? → Ar matei to filmą?
(Kalba apie konkretų, anksčiau minėtą arba žinomą filmą.)
3. Su įvardžiu "jis" (be asmens):
- Aš žiūrėjau į jį. → Aš žiūrėjau į tai.
(Jei "jis" nėra asmuo, pvz., apie daiktą: stiklą, stalą.)
Pastaba:
Šiuolaikinėje lietuvių kalboje dažniau vartojamas "to" (vyr. g.) arba "tos" (mot. g.), o "ci" yra senesnė, tarmiška ar poetinė forma, kurią galima sutikti literatūroje, tautosakoje ar tam tikruose regionuose. Standartinėje kalboje rekomenduotina vartoti "to" arba "tos".
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.