Christianizacija – tai istorinis procesas, kuriuo krikščionybė skleidžiama ir įsitvirtina tam tikrame regione, tautų grupėje ar kultūroje, dažnai pakeičiant vietines tikėjimo sistemas ir papročius.
Trumpai: Krikščionybės sklaida ir įvedimas kaip dominuojanti religija.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvos christianizacija – vyko XIV–XV a., kai Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila 1387 m. priėmė krikštą ir pradėjo krikščionybės sklaidą Lietuvoje, oficialiai pakeisdamas senąsias pagoniškas tikėjimas.
2. Amerikos žemynų christianizacija – XV–XVIII a. ispanų ir portugalų kolonizatorių atvežta krikščionybė (daugiausia katalikybė) buvo skleidžiama vietiniams indėnų tautoms, kartais priverstinai, naikinant jų tradicinius tikėjimus.
Kiti būdingi bruožai:
- Dažnai lydima politinių, socialinių ir kultūrinių pokyčių.
- Gali būti vykdoma tiek taikiai (per misijas), tiek priverstinai (per užkariavimus ar spaudimą).
- Kartu su religija dažnai plinta nauji raštingumo, architektūros ir teisinės sistemos elementai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.