Charakteris – tai asmens būdingų psichinių savybių visuma, apimanti jo temperamentą, charakterį, elgesio ypatumus ir moralines nuostatas. Tai asmens vidinė prigimtis, kuri išreiškiama per jo poelgius, reakcijas ir požiūrį į gyvenimą.
Trumpai tariant: charakteris = asmens psichinė prigimtis / esmė.
Pavyzdžiai:
1. "Jo kietas charakteris neleido pasiduoti net sunkiausiomis aplinkybėmis."
Reiškia: Asmuo turi tvirtą, atkaklią prigimtį.
2. "Jos švelnus charakteris darė ją mylima visų draugų rate."
Reiškia: Asmuo yra nuoširdus, malonaus pobūdžio.
3. "Politiko charakteris buvo greitai atskleistas per skandalą."
Reiškia: Tikroji asmens prigimtis (čia – neigiama) pasirodė.
Sinonimai:
- pobūdis
- prigimtis
- esmė
- temperamentas (nors šis terminas labiau susijęs su įgimtais psichofiziologiniais bruožais).
Pastaba: Lietuvių kalboje „charakteris“ dažnai vartojamas ir platesne prasme – ne tik apie moralinius aspektus, bet ir apie bendrą asmenybės „stilių“ ar individualumą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.