cenogenezės
Cenogenezė – tai evoliucinė adaptacija, kuri atsiranda ontogenezės (individualaus vystymosi) metu, bet nėra tiesiogiai paveldima iš suaugusių protėvių. Kitaip tariant, tai yra naujų požymių ar elgesio formavimasis organizmo vystymosi stadijose (pvz., lervose, embrionuose), kurie padeda išgyventi šiame etape, bet išnyksta suaugus.
Trumpai:
Tai laikinos, naudingos ontogenezės ypatybės, kurios palengvina išgyvenimą jaunystėje, bet nėra suaugusiųjų organizmų požymiai.
Pavyzdžiai:
1. Vikšro kabliukai (pvz., drugių lervų) – padeda laikytis augalų, apsisaugoti nuo kritimo ar plėšrūnų. Suaugus drugiui šie kabliukai išnyksta.
2. Varlių ir varliagyvių čiulpiamieji diskai – būdingi buožgalviams (pvz., varlių lervoms), leidžia prisitvirtinti prie paviršiaus vandenyje. Suaugus varlei diskai išnyksta, o užpakalinės kojos tampa pritaikytos šokinėti.
3. Placentinių žinduolių embrioninės membranos (pvz., chorionas, amnionas) – apsaugo ir maitina embrioną, bet suaugus organizmui jos nebūna.
Svarbu: Cenogenezė skiriasi nuo filogenezės (ilgalaikės rūšies evoliucijos) – ji yra trumpalaikė individualaus vystymosi adaptacija. Terminą XIX a. įvedė biologas Ernstas Haeckelis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.