Casus foederis – lotynųška teisinė sąvoka, reiškianti „sąjungos atvejis“ arba „sąjungos pagrindas“. Tai reiškia konkrečią situaciją ar įvykį, numatytą sutartyje (dažniausiai gynybinėje sąjungoje), kuris įpareigoja sąjungininką įsikišti arba suteikti pagalbą.
Trumpai tariant: Tai sąlyga, kuriai įvykus, sąjungos sutartis tampa galiojanti (pvz., reikia pradėti karą arba suteikti paramą).
Pavyzdžiai:
1. NATO 5 straipsnis
NATO sutartyje casus foederis yra puolimas prieš bet kurią sąjunginę šalį. Jei, pavyzdžiui, Lietuvą puola, tai yra casus foederis – įvykis, kuris įpareigoja visas NATO šalis reaguoti kaip į puolimą prieš jas pačias.
2. Abipusė gynybinė sutartis tarp dviejų šalių
Tarkim, šalys A ir B pasirašo sutartį, kurioje numatyta, kad jei vieną iš jų užpuls trečia šalis, kita privalo suteikti karinę pagalbą. Užpuolimas šiuo atveju yra casus foederis.
3. Istorinis pavyzdys: Austrijos-Vengrijos ir Vokietijos sąjunga 1914 m.
Austrija-Vengrija, po Sarajevo įvykio, kreipėsi į Vokietiją pagal sąjungos sutartį. Vokietija pripažino, kad tai yra casus foederis, ir parėmė Austriją-Vengriją, kas buvo vienas iš Pirmojo pasaulinio karo pradžios veiksnių.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.