capriccio

„Capriccio“ – tai meno terminas, kilęs iš italų kalbos („capriccio“ reiškia „kaprizas“ arba „užgaida“). Jis vartojamas įvairiose meno srityse, norint apibūdinti laisvą, improvizuotą, neribotomis taisyklėmis kūrinį, dažnai turintį fantastišką, išradingą ar net ekscentrišką pobūdį.

Pagrindinės reikšmės:
1. Muzikoje – instrumentinis kūrinys, laisvos formos, gyvo tempo, techniškai įmantrus, dažnai su staigiais temų ir nuotaikų pokyčiais.
Pavyzdys: Nikolajus Paganinis – „24 kapričai“ smuikui (ypač žymus Nr. 24).
Pavyzdys: Johanas Sebastianas Bachas – „Kapričas B-dur“ klavesinui.

2. Dailėje – tapybos ar grafikos kūrinys, vaizduojantis įsivaizduojamus, fantastiškus peizažus ar architektūrą, dažnai su senovinių griuvėsių, mitologinių scenų elementais.
Pavyzdys: Džovanis Paninis – „Romo kapričias“ (vaizdavo išgalvotas senovės Romos architektūros kompozicijas).
Pavyzdys: Francisko Goja – „Kapričiai“ (satyrinių grafinių serijų ciklas).

3. Architektūroje – pastatas ar jo dalis, kurioje sumaišyti įvairūs stiliai ar netikėti elementai, siekiant ekscentriško efekto.
Pavyzdys: Karalienės Pilypos grotas El Eskorialio vienuolyne (Ispanija) – kapričiškas, iš akmenų ir kriauklių sukurtas interjeras.

Trumpai:
„Capriccio“ – tai kūrinys, kuriame svarbiausia yra menininko fantazija, o ne griežtos taisyklės, pasireiškiantis muzikoje, tapyboje ar architektūroje.

Įrašas
Paaiškinimas	„Capriccio“ – tai meno terminas, kilęs iš italų kalbos („capriccio“ reiškia „kaprizas“ arba „užgaida“). Jis vartojamas įvairiose meno srityse, norint apibūdinti laisvą, improvizuotą, neribotomis taisyklėmis kūrinį, dažnai turintį fantastišką, išradingą ar net ekscentrišką pobūdį. Pagrindinės reikšmės: 1. Muzikoje – instrumentinis kūrinys, laisvos formos, gyvo tempo, techniškai įmantrus, dažnai su staigiais temų ir nuotaikų pokyčiais. Pavyzdys: Nikolajus Paganinis – „24 kapričai“ smuikui (ypač žymus Nr. 24). Pavyzdys: Johanas Sebastianas Bachas – „Kapričas B-dur“ klavesinui. 2. Dailėje – tapybos ar grafikos kūrinys, vaizduojantis įsivaizduojamus, fantastiškus peizažus ar architektūrą, dažnai su senovinių griuvėsių, mitologinių scenų elementais. Pavyzdys: Džovanis Paninis – „Romo kapričias“ (vaizdavo išgalvotas senovės Romos architektūros kompozicijas). Pavyzdys: Francisko Goja – „Kapričiai“ (satyrinių grafinių serijų ciklas). 3. Architektūroje – pastatas ar jo dalis, kurioje sumaišyti įvairūs stiliai ar netikėti elementai, siekiant ekscentriško efekto. Pavyzdys: Karalienės Pilypos grotas El Eskorialio vienuolyne (Ispanija) – kapričiškas, iš akmenų ir kriauklių sukurtas interjeras. Trumpai: „Capriccio“ – tai kūrinys, kuriame svarbiausia yra menininko fantazija, o ne griežtos taisyklės, pasireiškiantis muzikoje, tapyboje ar architektūroje.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.