Žodis „bukolika“ kilęs iš graikų kalbos (βουκολικός – „piemens, ganytojas“) ir reiškia kaimišką, idilišką poeziją ar literatūrą, vaizduojančią paprastą, harmoningą gyvenimą gamtoje, dažnai su piemenų veikėjais.
Trumpai: Bukolika – tai literatūros kryptis, idealizuojanti kaimišką gyvenimą ir gamtą.
Pavyzdžiai:
1. Teokrito „Idilės“ (III a. pr. Kr.) – vienas pirmųjų bukolikos pavyzdžių, vaizduojantis Sicilijos piemenų gyvenimą.
2. Vergilijaus „Bukolikos“ (I a. pr. Kr.) – romėnų poezijos rinkinys, kuriuose alegoriškai atspindėti visuomeniniai klausimai per kaimiškų scenų prizmę.
3. Renesanso pastoralių dramų elementai (pvz., Edmund Spenser „The Shepheardes Calender“) – tęsia bukolikos tradiciją idealizuotame kaimo vaizde.
Paprastesnis pavyzdys: Poezija, kurioje aprašomas ramus gyvenimas pievoje su avimis, upeliu ir paprastomis džiaugsmais – tai būtų bukolikos dvasia.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.