"Britonai" – tai senovės keltų gentys, gyvenusios Britanijos saloje prieš anglosaksų invaziją (V–VII a.). Jie kalbėjo britų kalbomis, iš kurių vėliau išsivystė valų, kornų, bretonų ir keltų kalbos. Terminas dažnai vartojamas apibūdinti ikigermanų Britanijos gyventojus.
Pavyzdžiai:
1. Istoriniame kontekste:
„Britonai priešinosi romėnų invazijai I amžiuje, bet galiausiai buvo užkariauti.“
2. Kalbant apie kultūrą:
„Britonų mitologijoje yra garsios legendos, pavyzdžiui, apie karalių Artūrą.“
3. Linguistiniame kontekste:
„Dabartinės valų ir bretonų kalbos kilo iš senųjų britonų kalbų.“
Pastaba:
Šiuolaikiniame kontekste žodis „britonai“ kartais klaidingai vartojamas kaip „britai“ (Didžiosios Britanijos piliečiai). Istoriškai teisingiau jį taikyti tik ikigermanų Britanijos gyventojams.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.