x
bejus [turkų k. bey — ponas], Art. ir Vid. Rytų šalyse — gimininės genties, vėliau feodalinės diduomenės titulas;
tą titulą turėjęs asmuo;
plačiąja reikšme — ponas.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.