basilėjas
Basilėjas (iš gr. βασιλεύς – „karalius“) – tai istorinis terminas, reiškiantis valdovą, monarchą, karalių, ypač Bizantijos imperijoje. Dažniausiai vartojamas kalbant apie Bizantijos (Rytų Romos imperijos) imperatorius.
Trumpai:
Basilėjas – aukščiausias valdovas Bizantijoje, imperatorius, turintis absoliučią valdžią ir dažnai laikomas Dievo įpėdiniu žemėje.
Pavyzdžiai:
1. Istorinis kontekstas:
„Justinianas I buvo vienas žymiausių Bizantijos basilėjų, stiprinęs imperijos įtaką ir sukūręs svarbius įstatymus (Justinianaus kodeksą).“
2. Simbolinė reikšmė:
„Bizantiečiai tikėjo, kad basilėjas yra tarpininkas tarp Dievo ir žmonių, todėl jo valdžia buvo laikoma šventa.“
Pastaba:
Šiuolaikinėje lietuvių kalboje šis žodis vartojamas retai, dažniau istoriniuose tekstuose ar specialiojoje literatūroje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.