Barkarolė – tai muzikos žanras, kilęs iš Venecijos gondolierių dainų (ital. barcarola – 'valtininko daina'). Šios dainos dažnai turi švelnų, siūbuojantį ritmą, imituojantį vandens bangavimą, ir lyrinę, melancholišką melodiją.
Pagrindinės savybės:
- Metras: Dažniausiai 6/8 arba 12/8, su ritmine siūbavimo iliuzija.
- Moodas: Dramos kupinas, romantiškas, kartausv nostalgijos.
- Atlikimas: Dažnai solinis vokalinis arba instrumentinis kūrinys.
Pavyzdžiai:
1. Fryderyk Chopin – Barkarolė Fis-dur, op. 60 (fortepijonui) – vienas žymiausių šio žanro kūrinių.
2. Jacques Offenbach – opera „Hofmano pasakos“ – garsioji barkarolė „Naktis tyli ir švelni“ (Belle nuit, ô nuit d'amour).
Trumpai: Barkarolė – romantiška gondolierių stiliaus daina ar kūrinys su banguotu ritmu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.