bakelitas
„Bakelitas“ – tai pirmasis visiškai sintetinis plastikas, sukurtas 1907 m. belgų-amerikiečių chemiko Leo Baekelando. Tai termoreaktyvus plastikas (kaitinant sukietėja ir nebeatitirpsta), žinomas dėl savo tvirtumo, atsparumo karščiui ir elektrinės izoliacijos savybių.
Pagrindinės savybės:
- Naudotas masinės gamybos pradžioje.
- Tipiškas tamsiai rudas arba juodas atspalvis.
- Buvo plačiai taikomas pramonėje ir buityje iki XX a. vidurio.
Pavyzdžiai naudojimo:
1. Elektros įranga: jungiklių rankenėlės, rozetės, telefono aparatai (pvz., senieji sukimo skambučio telefonai).
2. Papuošalai ir buities reikmenys: karoliukai, segtukai, rankenėlės durims, puoduko rankenos.
3. Automobilių dalys: vairų rankenos, pavarų perjungimo svirtys (senesniuose automobiliuose).
Istorinė reikšmė: Bakelitas žymėjo plastikų revoliucijos pradžią ir buvo vienas pirmųjų medžiagos, kuri leido kurti ilgalaikes, pigias ir funkcionalias prekes. Dabar dažniau sutinkamas kaip retų daiktų (pvz., kolekcionuojamų papuošalų, radijo detalių) medžiaga arba istorinis pramonės paveldo objektas.
- Terminai: bakelitas
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.