altorius
„Altorius“ – tai aukuras (lot. altare – aukuras, aukojimo vieta).
Žodis vartojamas daugiausia poetiniame arba retoriškai pakeltame kontekste, dažniausiai kalbant apie:
1. Religinį aukojimą – fizinę vietą, kur aukojami gyvūnai ar dovanos dievams.
2. Aukojimą apskritai – simbolinį „aukštą tikslą“, kuriam paaukota kažkas vertingo.
3. Architektūroje – altorių bažnyčioje (nors šiuolaikinėje lietuvių kalboje dažniau vartojamas „altorius“ tiesiogine prasme reiškia bažnyčios altorių).
---
Pavyzdžiai:
1. Religinė prasmė:
> „Ant senovės altoriaus buvo aukojami paukščiai dievams.“
2. Perkeltine prasmė (aukojimas idealui):
> „Daug kareivių žuvo teisės ir laisvės altoriuje.“
3. Bažnyčios architektūra:
> „Viduramžių bažnyčioje stovėjo išdrožtas akmeninis altorius.“
---
Pastaba: Šiuolaikinėje lietuvių kalboje žodis „altorius“ dažniausiai reiškia bažnyčios altorių, o „aukuras“ – senovės religinį aukojimo akmenį/stalą.
„Altorius“ literatūroje gali būti vartojamas ir kaip metafora aukojimui ar aukštajam tikslui.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.