Aerenchima – tai specializuota augalų audinio (parenchimos) struktūra, turinti didelius tarpusūrius (orų ertmes), kurios užpildytos oru arba dujomis. Šios ertmės padeda augalams pritaikytis prie sąlygų, kai trūksta deguonies (pvz., vandens telkinių dugne ar užmirkusiuose dirvožemiuose), palengvindamos deguonies transportą ir pusiausvyrą tarp šaknų, stiebų ir lapų.
Pavyzdžiai:
1. Nendrės (Phragmites) – vandens augalai, kurių stiebuose ir šaknyse yra išvystyta aerenchima, leidžianti deguoniui pasiekti šaknis, net kai jos auga dumblėtame vandens dugne.
2. Lotosas (Nelumbo) – jo ilgi stiebai (lapkočiai) turi aerenchimą, kuri perneša orą nuo plūduriuojančių lapų iki šaknų, panėšusių į šakniastiebių, esančių dumblėtame dugne.
3. Švininės (Juncus) – kai kurios rūšys, augančios pelkėse, naudoja aerenchimą, kad išvengtų deguonies trūkumo šaknų zonoje.
Trumpai tariant, aerenchima yra augalų „ventiliacijos sistema“, padedanti išgyventi vandens ar pelkių aplinkoje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.