"Abatija" – tai katalikų vienuolynas, kurį valdo abatas (vyriausiasis vienuolyno viršininkas) arba abatė (jei tai moterų vienuolynas). Tai gali būti ir didelis vienuolyno kompleksas su bažnyčia, gyvenamaisiais pastatais, ūkinėmis patalpomis. Kartais šiuolaikinėje kalboje žodis vartojamas perkeltine prasme, reiškiant "atokia, rami vieta" arba "didžiulis, nuošalus pastatas/teritorija".
Pavyzdžiai:
1. Tiesioginė reikšmė:
"Vilniaus krašte stovi senoji Trakų abatija, kurią įkūrė benediktinai."
"Ji įstojo į abatiją ir visą likusį gyvenimą praleido maldoje bei darbuose."
2. Perkeltinė reikšmė:
"Jų naujas namas užmiestyje – tikra abatija: tylu, didelėje teritorijoje, atokiai nuo miesto triukšmo."
"Šis senasis dvaras panašus į abatiją – didingas, bet kiek atsiskyręs nuo pasaulio."
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.