Lietuviška pavardė, kilusi iš slaviško vardo ar pravardės „Žička“ (galbūt susijusi su žodžiu „žiža“ – spragilas, gyvoklis). Istoriškai paplitusi Lietuvos rytuose, ypač Utenos ir Zarasų apylinkėse. Žymiausias jos turėtojas – tapytojas ir grafikas Petras Žičkus (1904–1993), žinomas savo peizažais, portretais ir knygų iliustracijomis.