Kilminga pavardė, kilusi iš asmenvardžio Žalnerukis – žodžių junginio „žalias“ ir „ranka“ (t. y. žaliasrankis, žaliarankis) perdirbinys. Tokiu pravardiniu vardu galėjo būti šaukiamas žmogus, dirbantis su žalia medžiaga (pvz., žaliavomis), arba neturintis pakankamai patirties.
Istoriniuose šaltiniuose minima Žalnerukynų giminė, kuri XVI–XVII a. gyveno Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (paminėti Vilniaus ir Kauno pavietuose). Giminė turėjo savo herbą.
Žymiausi atstovai:
Jonas Žalnerukynas – 1667 m. LDK tribunolo iždininkas.
Mykolas Žalnerukynas – 1669 m. LDK tribunolo raštininkas.
Petras Žalnerukynas – XVII a. pab. Kauno pakamaris.
Ši pavardė dabar yra reta.