Lietuviškos kilmės pavardė „Tolvaiša“ yra sudaryta iš žodžių „tolvas“ (iš pradžių reiškęs „išmintingas“, vėliau – „kvailys, pamišėlis“) ir priesagos „-iša“. Galimai kilusi kaip pravardė, nusakanti žmogaus charakterį ar elgesį. Istoriniuose šaltiniuose minima nuo XVI a.
Žymiausias jos nešiotojas – Mikalojus Tolvaiša (apie 1500–1565), reformacijos veikėjas, pirmosios lietuviškos knygos (Martyno Mažvydo „Katekizmo“) leidėjas ir rėmėjas Karaliaučiuje. Jo dėka lietuvių kalba įtvirtinta spausdintame žodyje.
Trumpai: pavardė atspindi senąją lietuvių kalbos semantiką, o istorijoje išsiskiria Mikalojus Tolvaiša, svarbus Lietuvos kultūros ir raštingumo raidai.