Lietuviška pavardė „Krikva“ yra kilusi iš žodžio, reiškiančio „krikščionis“. Tai buvo pravardė, vėliau peraugusi į pavardę, galėjusi nusakyti asmenį, priėmusį krikščionybę arba išpažįstantį šią religiją. Istoriniuose šaltiniuose ji minima nuo XVI a.
Žymiausias jos nešiotojas – Mikalojus Krikva (apie 1520–1595), Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės humanistas, poetas, vertėjas. Jis parašė pirmąją originalią lietuvišką poeziją lotynų kalba, vertė religinius tekstus, buvo aktyvus reformacijos šalininkas.