Kilminga pavardė „Gerčius“ yra patroniminis lietuviškas vardis, kilęs iš vardo Gertautas (germanų „Gerthaw“: geras + valdovas). Ji gali būti siejama su žodžiu „geras“, nors tiesioginė etimologinė sąsaka nėra visiškai aiški.
Istorijoje žymiausias jos turėtojas – Jonas Gerčius (XVI a.), vienas pirmųjų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės raštijos kūrėjų, humanistas, vertėjas ir Karaliaučiaus universiteto profesorius. Jo veikla prisidėjo prie lietuviškos kultūros raidos reformacijos laikotarpiu.