Lietuviška pavardė „Dziadrovičius“ yra kilusi iš slaviškos šaknies, susijusios su žodžiu „dziadro“ (gali reikšti „duobė“, „įduba“ arba „klanas“). Tai patroniminė pavardė, rodanti sūnų arba palikuonį iš asmens, vadinamo „Dziadro“ ar panašaus pravardės.
Istorijoje žymiausias šios pavardės asmuo – Mikalojus Dziadrovičius (apie 1560–1615), Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės poetas, vertėjas ir humanistas, aktyviai dalyvavęs kultūriniame gyvenime.