Lietuviška pavardė „Duknevičius“ yra patroniminė, kilusi iš slaviškos kilmės asmenvardžio „Dukna“ arba „Dukno“. Tai galėjo būti trumpinys iš krikšto vardo, pavyzdžiui, „Jevdokimas“. Pavardės priesaga „-evičius“ rodo sūnų ryšį – „Dukno sūnus“.
Garsiausias jos turėtojas – Mikalojus Daukša (apie 1527–1613), vienas svarbiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės humanistų, katalikų dvasininkas. Jis išvertė į lietuvių kalbą katekizmą ir išleido pirmąsias lietuviškas knygas LDK: „Katekizmą“ (1595) ir „Postilę“ (1599), tapdamas lietuvių raštijos pradininku. Jo veikla buvo esminė formuojant lietuvių literatūrinę kalbą ir atsispirti polonizacijai.
Trumpai: Pavardė „Duknevičius“ kilusi iš asmenvardžio „Dukna“, o žymiausias jos atstovas – Mikalojus Daukša, LDK humanistas ir lietuviškos raštijos pradininkas.