Lietuviškos kilmės pavardė „Buivė“ siejama su žodžiu „buivis“ (jautis, bulius), galimai žymint asmens stiprumą ar ryšį su gyvulininkyste. Istoriškai žinomas kunigas Martynas Buivė (XIX a.), veikęs Viekšnių parapijoje. Pavardė dažnesnė Žemaitijos regione.