Lietuviška pavardė „Blažukonis“ yra patroniminė, kilusi iš krikšto vardo Blažiejus (lot. Blasius). Priesaga „-ukonis“ nurodo sūnų arba kilmę. Taigi pavardė galėtų reikšti „Blažiejaus sūnus“.
Istoriniuose šaltiniuose ji minima nuo XIX a., dažniausia Lietuvos rytuose (Utenos, Zarasų apylinkės). Žymiausias jos nešiotojas – Jonas Blažukonis (g. 1953 m.), Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas, aktyvus dalyvaujantis krašto apsaugos sistemos kūrime.
Trumpai: kilusi iš vardo Blažiejus, paplitusi rytų Lietuvoje, žinomiausias asmuo – pulkininkas Jonas Blažukonis.