Lietuviška pavardė „Arlavičius“ kilusi iš baltiškos (galbūt prūsiškos) asmenvardžio „Arlavas“ arba „Arlys“, galimai susijusio su žodžiu „arlas“ (erelis). Tai patroniminė pavardė, reiškianti „Arlavo (arba Arlio) sūnus“.
Istorijoje žymiausias jos turėtojas – Jonas Arlavičius (1815–1883), vienas iš 1863 m. sukilimo Lietuvoje vadų. Jis buvo sukilėlių pulkininkas, organizavęs kovą Rusijos imperijos kariuomenės priešininkų. Po sukilimo numalšinimo buvo ištremtas į Sibirą.
Trumpai: baltiškos kilmės pavardė, siejama su 1863 m. sukilimo veikėju Jonu Arlavičiumi.