zalatorius

Zalatorius (lot. delator) – senovės Romoje buvo pranešėjas arba kaltintojas, dažnai siekiantis asmeninės naudos (pvz., dalies iš konfiskuoto turto).

Pagrindinės reikšmės:
1. Pranešėjas apie nusikaltimus valdžiai.
2. Kaltintojas teismuose (ypač politiniuose procesuose).
3. Neretai – intrigų kaltintojas, siekiantis išnaikinti politinius priešus ar praturtėti.

Pavyzdžiai:
- Istorinis: Imperatoriaus Nerono laikais zalatoriai dažnai kaltino žmuses „įsižengimais“, kad užgrobčius jų turtą.
- Literatūroje: Tacitas rašė, kad zalatoriai buvo „visuomenės maras“.
- Šiuolaikinis pritaikymas: Terminas kartais vartojamas apibūdinti denunciantus ar informatorius, veikiančius iš savanaudiškų motyvų.

Trumpai: Zalatorius – savanaudis kaltintojas ar pranešėjas, ypač politinių represijų kontekste.

• Pavardės: Zalatorius

Įrašas
Paaiškinimas	Zalatorius (lot. delator) – senovės Romoje buvo pranešėjas arba kaltintojas, dažnai siekiantis asmeninės naudos (pvz., dalies iš konfiskuoto turto). Pagrindinės reikšmės: 1. Pranešėjas apie nusikaltimus valdžiai. 2. Kaltintojas teismuose (ypač politiniuose procesuose). 3. Neretai – intrigų kaltintojas, siekiantis išnaikinti politinius priešus ar praturtėti. Pavyzdžiai: - Istorinis: Imperatoriaus Nerono laikais zalatoriai dažnai kaltino žmuses „įsižengimais“, kad užgrobčius jų turtą. - Literatūroje: Tacitas rašė, kad zalatoriai buvo „visuomenės maras“. - Šiuolaikinis pritaikymas: Terminas kartais vartojamas apibūdinti denunciantus ar informatorius, veikiančius iš savanaudiškų motyvų. Trumpai: Zalatorius – savanaudis kaltintojas ar pranešėjas, ypač politinių represijų kontekste.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.