Ūbčioti – šnekamojoje kalboje reiškia švelniai, tylėdamas ar pusbalsiu juoktis, dažnai su šypsena ar linkėjimu paslėpti juoką.
Pavyzdžiai:
1. Išgirdęs juokingą istoriją, jis tik ūbčiojo sau po nosimi.
2. Vaikai ūbčiojo, slėpdami pokštą nuo mokytojos.
3. Ji ūbčiojo, prisiminusi seną anekdotą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.