kanóti, -ója, -ójo, kãnoti, -oja, -ojo.
1. naikinti, žudyti; kamuoti, kankinti: Kurmis labai naikina vabalus.; ežys naikina peles, gyvates; lygiai ir žebenkštis. yra naudinga – tų trijų nereik kanóti Jn. Bekanódamas nukanósi arklius kaip ponas žmones. Kaip katė pelę, taip bernas mergą šokdamas, kuldamos kanója, kol nukanója.
2. merdėti, leistis, mirti: Mes dar šnekam, žiūrim – Antanas kanója. Man atejus, jis pradėjo kanóti.
3. kanėti: Kanójo visą laiką, dabar nepanašus į žmogų.
4. valgyti su apetitu, tepėti: Negali taukų su bulbėm kanoti, kažko reiks!
iškanóti. iškãnoti.
1. išnaikinti, išžudyti.
2. išvalgyti: Visą košę iškanojo, nebėr ko valgyti.
nukanóti, nukãnoti.
1. nukamuoti; nužudyti, užmušti: Visai tą arklį nukanojai, vos paeiti begalia. | Bėga vilkas, bijodamas, kad nenukanotų. Širšūns bimbalą nukanojo. Ponas žmones nukanójo, nubengė. Nusikanoję ponai be žmonių (pasibengę, subiednėję kaip nosį nupjauti).
2. numirti: Jis tik vakar nukanojo. Sako, kad dvaro ponas jau nuskanójo.
3. prapuldyti, numėtyti: Vaikai kažkur mano pininginę nukanójo. Kur nukanójai peilį?
4. nusikratyti: Ir taip trimis proboms negalėdams nusikanóti nuo Mykolo, paliko [gaspadorius] be nodiejos.
užkanóti. užmušti: Patrakusią katę užkãnojau.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.