.
káilyti, -ija, -ijo, kaĩlyti
1. kailį lupti, dirti.
2. duoti į kailį, mušti: Tai prakeikta močeka vaikus kai káilija. Ir vėl diedas kailija [bobą],
net diedui ranka nutirpo.
3. smarkiai lyti: Lietus kaĩlija ir kaĩlija.
4. eiti. .
atkáilyti. atvanoti, prilupti: Palauk, aš taũ pasgausiu, tai atkaĩlysiu, prinoda!
iškáilyti. išnerti iš kailio: Vilkas avis visas iškáilijo.
nukáilyti. nulupti kailį: Velnias nukáilijo, mėsą bobom padavė, o skūrą an šakos pakorė.
užkáilyti
1. užkirsti, užduoti: Aš tau kai užkailysiu diržu!
2. prispirti: Užkaĩlijo labai greit grąžint pinigus. Kai užkaĩlijau, greičiau padarė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.