x
uždengtùvė.
1. uždangalas, užtiesalas; apklotas: Bažnyčia Jerozolimos buvo pardalyta į tris dalis, trečioji dalis buvo uždengta, ta uždengtuvė, Išganytojui mirštant, parplyšo. Galas tos seklyčios yra atskirtas su uždengtuve.
2. skydas, šarvai: Sulaužys šaudykles, ir sutrupys ginklus, ir uždengtuves sudegys ugnimi. Žemiaus to abrozo stovi kareivis, apsišarvojęs ginklais ir uždengtuve. Teisybė Pono bus jam uždengtuvė. Kryžius Christaus yra raktu ing dangų, ramčiu silpnų, uždengtuve tikinčių. Nes tu palaimini kiekvieną teisingą, duodi uždengtuvę visiems maloningą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.