.
bam̃bti, -sta, -o.
1. storėti, pūstis, pampti: Ėras girduklis pradeda bam̃bti, t. y. augti į pilvą, darosi kaip bamblys. tvinkti: Pirštas bam̃bsta, reikia lapą pridėti.
2. godžiai valgyti: Tu labai daug bambstì.
3. dvėsti, baigtis, nykti.
4. pykti: Nelabai aš bijau, kad anas ant manęs bam̃bsta.
apibam̃bti. kiek įaugti į pilvą: Apibam̃bęs Ėras girduklis, t. y. apskilbęs.
išbam̃bti.
1. išaugti į pilvą, išpusti: Užbarbėlio pilvas išbam̃bęs pampso. Karvė išbam̃bo kaip bačka. | Pasenę agurkai, net išbam̃bę.
2. išdvėsti: Jo išbam̃bo geriausias arklys.
nubam̃bti.
1. išpusti, sustorėti: Kas iš jo: paseno, nubam̃bo, įsiaugino pilvą. Negirdykiat tiek ilgai, visos karvės nubam̃bs.
2. nunykti, sulysti: Gal neduodi veršiams gerti, kad tokie nubam̃bę.
pabam̃bti.
1. išaugti į pilvą, sustorėti: Širmė jau greit atsives, žiūrėk, kaip pabam̃bus.
2. sunykti, sulysti: Neilgas to vaiko gyvenimas, visai pabam̃bęs ir dar bam̃bsta.
3. paniurti: Ko mūsų tėvas toks pabam̃bęs?
4. sugižti: Jau pienas pabambęs, ale da nesurūgęs.
pribam̃bti. prisigerti: Pribam̃bęs alaus ir guli pilvą užvertęs.
užbam̃bti.
1. ištinti: Nuo usnių visi pirštai užbam̃bo. Užbambo skaudulys. Karvės tešmuo užbam̃bo.
2. sunykti, sulysti: Užbam̃bo paršelis, vargu į lašinius beįvarysim. Vaikai tokie užbam̃bę, kad gaila žiūrėti.
3. atšipti: Užbam̃bęs kirvis. sukietėti: Užbam̃bo šiemet pūdymas, negalima paart.
4. užpykti, paniurti: Jis dabar užbam̃bęs visas, su nieku nekalba. Kogi čia teip užbam̃bus?
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.