upis

upìs. ùpis. upìs, -iẽs. ùpis. upė:

1. Seklus upis, t. y. vietomis parsekęs, gali parvažiuoti, parbristi. Gilus upìs – su laive kelas. Tas ùpis buvo vardu Šventoji. Didė aptaka to ùpio par patvynį pavasarį, t. y. aptenka plačiai. Ùpis par patvynį eina lygmeniais, t. y. samplatos, lygmale, listina, nuo kranto ligi kranto. Srauni upìs, neparplauka. Upìs ištvino, t. y. vanduo išsiliejo. Tvanai pavasarį dideliai eina, ùpis išsileja. Nemaža ùpis. Ten didelė upìs yra. O ta upìs bėgo jau dideliai ten jau gili. Mituva – graži upìs. Venta – upìs buvo i [r] tebė [ra]. Ežeras, upìs yra čia. Ta upìs ištiesinta, i [v] anduo nubėgęs, tik grovukas. Kokia tę upìs ta Šaltuona – gali párspjaut. Biškį sukrito (nuslūgo) upìs. Rudinį i pavasarį liuob išpys Žiužma – neparvažiuojama upìs būs. Aš plaukti nemoku, upìs užkilusi. Ta ten ta upìs toki liuob užtvins. Ùpis tas išvingurtas išvingurtas. Tas ùpis ka šniokšta, ka šniokšta! Par vidurį miesto ùpis ejo. Upìs eina į rinkį aplei visą Sedą. Agluona nėra didelis ùpis. Mažiejai ùpiai išdžiūvo. Tuo keliu kokios trys a keturios ùpys yra. Ten toks upilẽlis – ten ne teip gili. Pamiškė [je] buvusi upìs, tiltas buvęs. Muno žemė čia pat, už ùpie. Ùpė [je] lydekų ir tų lynų buvo. Maudos vaikai ùpy. Dvi [teka] ùpys. Upis vos buvo užšalusi ir dabar (dar) ne visa. Ne, ežerų tai nėra, tik upìkė bėga Kražantė. Tujau upeliai upimis, prūdai ežerais tapo. Pas mus ùpys vynu teka ir broleliai gražiai šneka. Žalio [je] lanko [je] sriauni upis kas diena tekėjo. Pro tavo šalį upùžis teka graudžiųjų ašarėlių. Bėgo ùpis vingiuodamas, neš vainiką linguodamas. Kaip prijojom srovės ùpį, žirgeliai girdyti. Teka upužėlyj čystas vandenėlis. Par tą upužė̃lį siauras lieptužėlis. Ant to srovės ùpio, … tame srovės ùpy nardo lydekaitė. Devynius upiùs plaukte plaukiau, o šį dešimtą dugnužiu nėriau. Žadi mudu skirti … arba ugny sudeginti, ar upỹ skandinti. Pas kana kokį upaitį vilkas ir avinelis susitiko ištroškusiu. Iš upio kelėje turi [Jėzus] gerti. Išėjo Jėzus už ùpio Cedrono: ir išėjo pagal paprotį ant kalno Alyvų. Verkite, upys, tvanai. Graibo kaip upis šapus. Kumeliai bėga kaip upys (smarkiai) . Ka teip kietas (keičiasi) kaip [v] anduo ùpė [je],
jug eina srautas žmonių.

2. Keturiasdešimt pirmais šaudė, draskė, kraujai ejo ùpiais ùpiais. Ans gera – upìs ano išgerta. Ar mun ùpys pieno plauka, ar aš galiu taškyties. Parodyk, kame piningų upìs teka.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>upìs</b>. ùpis. upìs, -iẽs. ùpis. upė: <br/>1. Seklus upis, t. y. vietomis parsekęs, gali parvažiuoti, parbristi. Gilus upìs – su laive kelas. Tas ùpis buvo vardu Šventoji. Didė aptaka to ùpio par patvynį pavasarį, t. y. aptenka plačiai. Ùpis par patvynį eina lygmeniais, t. y. samplatos, lygmale, listina, nuo kranto ligi kranto. Srauni upìs, neparplauka. Upìs ištvino, t. y. vanduo išsiliejo. Tvanai pavasarį dideliai eina, ùpis išsileja. Nemaža ùpis. Ten didelė upìs yra. O ta upìs bėgo jau dideliai ten jau gili. Mituva – graži upìs. Venta – upìs buvo i [r] tebė [ra]. Ežeras, upìs yra čia. Ta upìs ištiesinta, i [v] anduo nubėgęs, tik grovukas. Kokia tę upìs ta Šaltuona – gali párspjaut. Biškį sukrito <span class="explanation"> (nuslūgo) </span> upìs. Rudinį i pavasarį liuob išpys Žiužma – neparvažiuojama upìs būs. Aš plaukti nemoku, upìs užkilusi. Ta ten ta upìs toki liuob užtvins. Ùpis tas išvingurtas išvingurtas. Tas ùpis ka šniokšta, ka šniokšta! Par vidurį miesto ùpis ejo. Upìs eina į rinkį aplei visą Sedą. Agluona nėra didelis ùpis. Mažiejai ùpiai išdžiūvo. Tuo keliu kokios trys a keturios ùpys yra. Ten toks upilẽlis – ten ne teip gili. Pamiškė [je] buvusi upìs, tiltas buvęs. Muno žemė čia pat, už ùpie. Ùpė [je] lydekų ir tų lynų buvo. Maudos vaikai ùpy. Dvi [teka] ùpys. Upis vos buvo užšalusi ir dabar <span class="explanation"> (dar) </span> ne visa. Ne, ežerų tai nėra, tik upìkė bėga Kražantė. Tujau upeliai upimis, prūdai ežerais tapo. Pas mus ùpys vynu teka ir broleliai gražiai šneka. Žalio [je] lanko [je] sriauni upis kas diena tekėjo. Pro tavo šalį upùžis teka graudžiųjų ašarėlių. Bėgo ùpis vingiuodamas, neš vainiką linguodamas. Kaip prijojom srovės ùpį, žirgeliai girdyti. Teka upužėlyj čystas vandenėlis. Par tą upužė̃lį siauras lieptužėlis. Ant to srovės ùpio, … tame srovės ùpy nardo lydekaitė. Devynius upiùs plaukte plaukiau, o šį dešimtą dugnužiu nėriau. Žadi mudu skirti … arba ugny sudeginti, ar upỹ skandinti. Pas kana kokį upaitį vilkas ir avinelis susitiko ištroškusiu. Iš upio kelėje turi [Jėzus] gerti. Išėjo Jėzus už ùpio Cedrono: ir išėjo pagal paprotį ant kalno Alyvų. Verkite, upys, tvanai. Graibo kaip upis šapus. Kumeliai bėga kaip upys <span class="explanation"> (smarkiai) </span>. Ka teip kietas <span class="explanation"> (keičiasi) </span> kaip [v] anduo ùpė [je], jug eina srautas žmonių. <br/>2. Keturiasdešimt pirmais šaudė, draskė, kraujai ejo ùpiais ùpiais. Ans gera – upìs ano išgerta. Ar mun ùpys pieno plauka, ar aš galiu taškyties. Parodyk, kame piningų upìs teka.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.