upioras

.
ùpioras (-is) (upiór).

1. baimę, siaubą kelianti būtybė, pabaisa: Kas išgirs upiorą zvanyjant, tas kurtas palieka. Upioras – bjaurybės, t. y. piktybės įlenda į kūną numirusį ir vaikščioja. Bajoras pasiliko ùpioru. Ùpioras gimsta su dantimis. Daužos kai ùpioras par naktis. Siunta kaip ùpioras.

2. bjaurus, piktas žmogus, nenuorama. .

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>ùpioras</b> (-is) (upiór). <br/>1. <span class="explanation">baimę, siaubą kelianti būtybė, pabaisa: </span> Kas išgirs upiorą zvanyjant, tas kurtas palieka. Upioras – bjaurybės, t. y. piktybės įlenda į kūną numirusį ir vaikščioja. Bajoras pasiliko ùpioru. Ùpioras gimsta su dantimis. Daužos kai ùpioras par naktis. Siunta kaip ùpioras. <br/>2. <span class="explanation">bjaurus, piktas žmogus, nenuorama. </span>.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.