Ubagvaikis – tai senas lietuviškas terminas, reiškiantis našlaitį (vaiką, netekusį vieno ar abiejų tėvų). Žodis sudarytas iš „ubagas“ (skurdžius, vargšas) ir „vaikas“.
Pavyzdžiai:
- Senuosiuose dokumentuose minimi „ubagvaikiai“, kuriems parapija skirdavo paramą.
- Pasakojimuose ubagvaikis dažnai vaizduojamas kaip apgailėtinas, bet ryžtingas herojus.
Sinonimai: našlaitis, našla, (sen.) siratėlis.
Šis žodis dabar vartojamas retai, dažniau literatūroje ar istoriniame kontekste.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.