Ubaguičiai – tai mažybinė, dažniausiai švelniai juokaujanti ar paniekiai nusakanti forma nuo žodžio ubagas (elgeta). Vartojama kalbant apie labai skurdžius, menkus, išlaikymui reikalingus daiktus ar net žmones, pabrėžiant jų menkumą, niekingumą ar netinkamumą.
Pavyzdžiai:
1. Apie daiktus:
“Tas tavo senas telefonas – tik ubaguičiai, jau niekas toks nenaudoja.”
“Nešioji tuos ubaguičius batus – visiškai subyrėję!”
2. Apie žmogų ar gyvūną:
“Pasigailėk to ubaguičio – toks liesas ir apleistas.” (pvz., apie išsekusį gyvūną)
“Jis čia vaikšto kaip koks ubaguitis – net kelnių gerų neturi.”
3. Perkeltine prasme (apie menką dalyką):
“Tavo pasiūlymas – tai ubaguičiai, nieko vertas.”
Trumpai:
Žodis dažnai reiškia “niekingi likučiai”, “menkystė” arba “labai prastos būklės daiktas/gyvas būtybė”, kartu su švelniu ar panieksmingu atspalviu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.