tylė́jimas.
1. → tylėti 1: Atkaklus tylė́jimas. Tylė́jimo sąmokslas. Jau bebuvo [likę] tik pusė dienos tylėjimo. Gintalai ne tiktai vieni, bet ir tarp žmonių tyli, o jei ir šneka, tai trumpai, todėl ir dabar jų tylėjimu nėra ko stebėtis. Jo tylėjimas reiškė daugiau kaip kalba. Moteriškė tesimokia tylėjime. Teipag pilnai padėsi vyrui tavo rėdyt ir valdyt namus jo visokiame tylėjime. Nuo tylėjimo galvos neskauda.
2. tyla, ramybė: Tylėjimas, tyla. Š [ventas] Antonijus didysis daugiaus grožėjos nakties tylė́jime ir tamsumuose neg dienos šviesume.
nutylė́jimas. → nutylėti:
1. O juk kartais nutylėjimas būna išraiškingesnis už prasmingiausius žodžius. Kartais ji vos nugalėdavo norą smogti tam akiplėšai Pranciškui į žandą už jo nepaisymą jos padėties, už jo tuos reikšmingus nutylėjimus.
2. Už nutylėjimą, nusikaltėlių slėpimą gresia didelė bausmė.
3. Nutylėjimas – tai nepasakymas iki galo, gramatinis ir prasminis sakinio nebaigtumas. Poetės klausimai, sušukimai, nutylėjimai yra labai natūralūs, jautrūs ir švelnūs.
patylė́jimas. → patylėti:
1.
2. Ir dabar tris [rublius] daviau, penkis da žadėjau už darbą ir už patylėjimą.
užtylė́jimas. → užtylėti:
1. Ažutylėjimas.
2. Tiesos užtylėjimas parodytų tiktai stiprios tikybos stoką. Bet užtylėjimas kokio gero darbo yra dar daug blogesnis dalykas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.