tvỹksti, -sta, tvỹsko (tvỹskė).
1. žibėti, spindėti, tvaskėti: Tvysko ežero žydruma. Kur galva krito – rožė išdygo, kur kraujas tyško – šaltinis tvysko. Amžių amžiais nuo Pinsko tvykstančių balų, pro Punės kalną susimąstęs banguoji, vengdamas salų. Pieva ima tvỹkst [tvinstant]. Tik bumbuliai (akys) tvỹksta, kai meluoja ir nesijuokia. Kultūringi buvo tik bajorai, bet jų kultūra nedaug tetvyskė į šalis, į liaudį.
2. smarkiai šerti, suduoti: Ir jau buvo iškėlęs ranką tvyksti žinovui per jo gudriąją galvą.
3. dundėti, griausti: Mes smarkiai bijomės, kad iš dangaus tvykst ir braška.
4. veltis, kibti: Bulvinius blynus esam kepę su silksulte, bet valgant tvỹksta lygu pliekos burno [je].
nutvỹksti. iki blizgesio nusizulinti: Raupienė iš po abrozdo išėmė nutvyskusias, nušepusias kortas.
užtvỹksti. smarkiai trinktelėjus užsidaryti: Jis persigandęs skubinos laukan ir, durimis paeiliumis jam paskui užtvykstant, merga šaukusi.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.