x
švìkšterti, -ia (-i. -na), -ėjo.
1. staigiai smogti, suduoti, kliudyti: Kitas pažiūrėt, regis, šūdas, ale kai švìkšters, tai nenorėsi daugiau. Aš jam gerai skūron švìkšter [ėj] au.
2. brūkštelėti, įsipjauti: Nešienauk, ka dar kojon kur švìkštertai.
3. paleisti vidurių dujas, gadinti orą: Rudamėsėmi švìkšterė [jo] !. Tavo šautuvas kap sena boba – tik švìkšterėjo ir daugiau nieko.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.