švelys

.
švelỹs (Schwelle). švẽlis.

1. sienojas, rąstas (ppr. apatinio pastato vainiko): Ciecorius … įdavęs stukį supuvusio švelio. Kogi pakrypo tas namas? – Nagi švelỹs papuvęs. Tie pagaliai tai tik puodui šveliaĩ (kūrenti) .

2. pastato stulpas, šulas, prie kurio kalamos lentos arba į kurį įleidžiami sienojų galai: Mūsų daržinės šveliai yra trijų metrų.

3. žemai esantis storas sienojas, skiriantis klojimo laitą nuo šalinės galo: Balkiai aukščiau, o šveliaĩ – kur žemai.

4. pabėgis: Gelžkelio švẽliai.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'svelys' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x