švamplioti

švamplióti, -iója, -iójo.

1. kalbėti pro dantis, neaiškiai, švokšti: Ans švamplió [ja],
t. y. šneka par dantis. Man su ta boba pikta kalbėt – švampliója.

2. sakyti, pliaukšti: Kaži ar čia teisybė, ką švampliójo tas vaikezas.

3. lėtai valgyti, čiaumoti. Senis švamplió [ja],
t. y. kremta kąsnį, o nesukremta. Ale tu švamplioji kaip senis. Žinai, senas daiktas: švampliója švampliója, kokia valanda trunka, kol pavalgo.

4. rūkyti čepsint: Jis toks da vaikyštys, o jau švampliója. Tai kelintą pypkę šiandien jau švamplióji?

Įrašas
Paaiškinimas	<b>švamplióti, </b>-iója, -iójo. <br/>1. <span class="explanation">kalbėti pro dantis, neaiškiai, švokšti: </span> Ans švamplió [ja], t. y. šneka par dantis. Man su ta boba pikta kalbėt – švampliója. <br/>2. <span class="explanation">sakyti, pliaukšti: </span> Kaži ar čia teisybė, ką švampliójo tas vaikezas. <br/>3. <span class="explanation">lėtai valgyti, čiaumoti</span>. Senis švamplió [ja], t. y. kremta kąsnį, o nesukremta. Ale tu švamplioji kaip senis. Žinai, senas daiktas: švampliója švampliója, kokia valanda trunka, kol pavalgo. <br/>4. <span class="explanation">rūkyti čepsint: </span> Jis toks da vaikyštys, o jau švampliója. Tai kelintą pypkę šiandien jau švamplióji?
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.