svetimas

svetim|as, svetima
1. priklausantis kitiems: Svetimas daiktas. Svetimas kraštas. svetima kalba.
2. kuris ne savųjų tarpo, ne šeimos; nepažįstamas: Vaikas bijo svetimo žmogaus. Šuo puola svetimus. Man čia viskas svetima. Nesikišk
į svetimus reikalus!
3. neturimas, nesamas: Jam svetimas gailesčio jausmas. Tokios nuotaikos jiems buvo svetimos.
4. prk. tolimas savo dvasia, pažiūromis: Jis svetimas mums žmogus. Laikui bėgant, jie pasidarė visai svetimi. svetimai
prv. svetimumas.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'svetimas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	svetim\|as, svetima 1. priklausantis kitiems: Svetimas daiktas. Svetimas kraštas. svetima kalba. 2. kuris ne savųjų tarpo, ne šeimos; nepažįstamas: Vaikas bijo svetimo žmogaus. Šuo puola svetimus. Man čia viskas svetima. Nesikišk į svetimus reikalus! 3. neturimas, nesamas: Jam svetimas gailesčio jausmas. Tokios nuotaikos jiems buvo svetimos. 4. prk. tolimas savo dvasia, pažiūromis: Jis svetimas mums žmogus. Laikui bėgant, jie pasidarė visai svetimi. svetimai prv. svetimumas.

svetimas

#