Puikybė – tai puikumo, išskirtinės kokybės ar didingumo savybė. Dažniausiai vartojama kalbant apie žmones, jų charakterį, veiksmus ar pasiekimus.
Pagrindinės reikšmės:
1. Išskirtinė kokybė, didingumas – kažko puikumo, tobulumo laipsnis.
2. Didžiavimasis, išdidumas – per didelis savęs įvertinimas (kartais su neigiama atspalvi).
Pavyzdžiai:
1. Jo darbų puikybė žavi visus. (aukšta kokybė)
2. Tai architektūros puikybės pavyzdys. (išskirtinumas)
3. Jis žūtbūt netenkino savo puikybės. (išdidumo, ambicijų)
4. Jos puikybė neleidžia pripažinti klaidų. (neigiama prasmė – išdidumas)
Trumpai: Puikybė – tai išskirtinumas arba išdidumas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.