piemuo

piem|uo, piemens
1. žmogus (ppr. vaikas), kuris gano gyvulius: Piemenys gano avis, galvijus. Eisiu į piemenis (piemenauti). Mažas piemenėlis.
2. bažn. prk. ganytojas, kunigas.
3. šnek. dar nesuaugęs
žmogus, vaikas: Vaikas jau piemuo
4. prk. kas nerimtai, kaip nesubrendęs elgiasi: piemens darbas. piemenukų muilas (karčioji putokšlė).

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'piemuo' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	piem\|uo, piemens 1. žmogus (ppr. vaikas), kuris gano gyvulius: Piemenys gano avis, galvijus. Eisiu į piemenis (piemenauti). Mažas piemenėlis. 2. bažn. prk. ganytojas, kunigas. 3. šnek. dar nesuaugęs žmogus, vaikas: Vaikas jau piemuo 4. prk. kas nerimtai, kaip nesubrendęs elgiasi: piemens darbas. piemenukų muilas (karčioji putokšlė).