vingiãvimas. vìngiavimas. vìngiavimos. → vingiuoti:
1. Širvintos vingiãvimas kap ir mūsų Jūrės.
2. Kiek vingiavimo reikėjo, kol juos lapė nuo tiesos kelio nugavo. Nebėra ir sakinių gyvo vingiavimo. Upės vingiavimosi priežastis.
3. melas, išsisukinėjimas: Stačiai nenurodo, bet iš jų vingiavimų matyti, kad pinigų neturi. Už tą vingiavimos gauna jis pilnai čėso ant apsidūmojimo.
išvingiãvimas. išvìngiavimas.
1. → išvingiuoti
1. Žemėlapy toji vieta pažymėta taisyklingos aštuoniukės išsivingiavimu.
2. → išvingiuoti
3.
3. → išvingiuoti 5: Melodijų išvingiavimai buvo saviti – matyt, kaip ir šių vietų tarmė.
pavingiãvimas. parašas: Be pavingiãvimo nei vienas [į Sibirą] neišvažiav [o]:
kas vis paskundė, pasrašė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.