óbulauti, -auja, -avo, óbūlauti. obuoliauti:
1. Siuntė mane motušelė į girelę obulauti. Girinis juodis (velnias) atejo – neóbūlauk. Neik su velniu óbulauties – paliksi be obulų i be maišelio.
2. Aš su tevi neobulaus', aš tavę apskųs'. Su velniu nėr ko óbulauties.
3. vesti vaisius. Ta obelelė óbulavo penkis metus. Kad obelė obulautų, reik į šakų tarpus įdėti po akmeniuką. Kad obulautų obelis, reik įkalti alksnio kylį į didžiąją šaknį.
4. darytis obuolainiam: Arklys pradeda óbulauti, būs obulainis.
išsióbulauti. obulauti
2. Su velniu neišsióbulausi.
paóbulauti. paobuoliauti: Atejau py tamstos paóbūlauti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.