leketúoti, -úoja, -ãvo, lèketuoti, -uoja, -avo.
1. vyti su leketu virves: Duok jam daugiau kanapių leketuoti šniūrams.
2. pamažu klibinti: Suk arpą smagiau – ką čia dabar leketúoji?!
3. bėgti, važiuoti: Iš turgaus namo leketúoja. Taip negreit leketúoja tas kuinas – nusbodo ir važiuot. Leketuoja kuinas, leketuoja, o ratai kaip vietoj, taip vietoj. liuoksėti: Leketuoja kaip varlė per pievą.
4. klibėti: Mūsų arpas jau visai leketúoja, reikia taisyti. | Rankos jam taip leketavo (klaipėsi, trūkčiojo), kaip šv. Vito ligoje.
5. plakti, plastėti. Širdis leketuoja.
atleketúoti. liuoksint atbėgti: Ot, kad atleketúoja mūsų Petras!
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.